Lietuvių įmonė – viena didžiausių Europoje: gaminio kaina siekia ir 50 tūkst. eurų

„Anksčiau gaminome ne tokius sudėtingus gaminius, kurie kainuodavo kelis šimtus eurų. Dabar gaminame sudėtingus, individualizuotus projektus ar aukštą pridėtinę vertę turinčius gaminius, kurių kaina gali siekti ir 30 tūkst., ir 50 tūkst. eurų“, – sakė nestandartinius sprendimus profesionalioms virtuvėms siūlančios įmonės „Novameta“ vadovas Mindaugas Jonuškis. Su juo pasikalbėjome apie tai, kas padėjo įmonei stipriai išaugti ir kokią naudą atnešė Inovacijų agentūros parama.

Išaugo iki didžiausios Šiaurės Europoje

Jau 28 metus veikianti lietuvių įmonė gamina nestandartinę nerūdijančio plieno įrangą profesionalioms virtuvėms. Paklaustas, nuo ko prasidėjo įmonės veikla ir kaip per tuos beveik tris dešimtmečius kito gaminama produkcija, M. Jonuškis teigė, kad ji smarkiai patobulėjo ir šiandien įmonė geba pasiūlyti įvairiausius sprendimus bet kokio išplanavimo profesionalioms virtuvėms:

„Kai pradėjome verslą, buvome gerokai mažesni, gaminome paprastus virtuvės stalus, lentynas, vežimėlius. Per tuos 28 metus išaugome iki to, kad šiandien esame vieni didžiausių Europoje ir tikrai didžiausi Šiaurės Europoje nestandartinės įrangos gamintojai. Taigi nuo mažos gamyklos užaugome iki labai didelės. Šiuo metu dirbame jau ketvirtojoje 17 tūkst. kv. metrų ploto gamykloje ir mūsų komandą sudaro beveik 300 specialistų.

Kaip lietuviui, man labai džiugu, kad vakariečiai, sužinoję, jog ši įranga pagaminta Lietuvoje, nustemba, kokios ji aukštos kokybės ir kad mes sugebame pagaminti tokius sudėtingus gaminius. Anksčiau gaminome tokius, kurie kainuodavo kelis šimtus eurų. Juos tebegaminame, tačiau dabar sugebame pagaminti ir tokius, kurių kainos siekia ir 30 tūkst., ir 50 tūkst. eurų.“

Vienas sėkmės veiksnių – darbuotojai

Kalbėdamas apie tai, kas padėjo įmonei taip užaugti ir sulaukti sėkmės, M. Jonuškis išskyrė keletą veiksnių: „Čia susidėjo keletas veiksnių. Bet pirmiausia išskirčiau žmones – gerus mūsų darbuotojus, kurie ieško inovatyvių sprendimų ir auga kartu su įmone. Antras veiksnys – tikrai daug investavome į labai modernią įrangą, kuri mums labai padeda, ir kompiuterizaciją. Esame gavę „Pramonė 4.0“ apdovanojimą kaip geriausiai skaitmenizuota didelė įmonė Lietuvoje.“

Pasiteiravus apie eksportą, M. Jonuškis pasakojo, kad įmonė savo produkciją daugiausia eksportuoja į Skandinavijos, Baltijos šalis, taip pat Vokietiją, Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Didžiąją Britaniją. Tačiau turi klientų ir Lietuvoje: „Lietuvoje turime apie 15 proc. pardavimų. Tai mums yra didelė, svarbi rinka. Labai džiaugiuosi, kad esame reikalingi Lietuvai ir kad galime prisidėti prie Lietuvos „HoReCa“ sektoriaus augimo. Tikrai džiugina matyti, kokie vyksta pokyčiai, kaip puikiai dirba mūsų viešasis maitinimas, viešbučiai. Galime didžiuotis, kad esame lietuviai.“

Padėjo modernizuoti gamybą ir konkuruoti

Įmonė ne kartą kreipėsi į Inovacijų agentūrą paramos savo verslui. Paklaustas, kokios buvo pagrindinės to priežastys, M. Jonuškis sakė, kad pirmiausia tai matė kaip galimybę, kuri padėtų gerokai greičiau modernizuotis:

„Parama mums tikrai pagelbėjo modernizuoti gamybą ir konkuruoti Vakarų Europoje. Turėjome ne vieną projektą su Inovacijų agentūra. Vienas jų mums padėjo modernizuoti barų įrangos gamybos liniją ir robotizuoti gamybos procesus. Kitas projektas („Novameta“ produktyvumo didinimas diegiant didelio poveikio technologijas“, gauta 645 347 eurų parama – aut. past.) padėjo įsigyti lazerines stakles, automatines lankstymo stakles, kurios, aš pavadinčiau, yra moderniausios pasaulyje ir mums su šia įranga atsivėrė daug galimybių. Taip pat buvo robotizuota suvirinimo sistema, integruotas šlifavimas. Iš esmės įsigijome tikrai modernią įrangą, kuri mums padėjo pakeisti savo gaminius ir paspartinti gamybos procesą. Labai gerai skamba tie žodžiai „didelio poveikio technologijos“ projekto pavadinime, nes iš tiesų didelį poveikį mums ir padarė.

Be šių investicijų, šiandien veikiausiai nebūtume ten, kur esame. Parama labai prisidėjo prie pokyčių. Vien tai, kad iš Vakarų Europos atvažiavę klientai pamato modernią gamybą, jie jau kitaip į mus žiūri, įgauname visiškai kitokį jų pasitikėjimą. Jei neturėtume tos įrangos, kurią įsigijome su parama, mums būtų gerokai sunkiau tiek efektyviai pagaminti sudėtingus gaminius, tiek juos parduoti.“

Investicijos padeda kelti atlyginimus

Pasiteiravus, kaip naujoji įranga prisidėjo prie įmonės našumo, M. Jonuškis sakė: „Sunku išskirti būtent minėto projekto daromą įtaką našumui, nes gamyba yra kompleksinė ir efektyvumą lemia gausybė skirtingų detalių. Tačiau galiu pasakyti, kad mes, nuosekliai investuodami į įrangą, įskaitant ir šį projektą, pastaruosius dešimt metų kasmet savo efektyvumą didiname apie 10 proc. Tai mums leidžia išlaikyti savo konkurencingumą Europoje.

Būtų labai sunku įsivaizduoti mūsų veiklą šiandien, jei neturėtume šių investicijų ir paramos. Mes, kaip ir visi lietuviai, esame priversti savo efektyvumą didinti greitai – t. y., turime greitai kelti atlyginimus ir tuo pačiu lygiagrečiai didinti savo efektyvumą. Dėl investicijų į įrangą mums pavyksta tai daryti, o gauta parama padėjo išsilaikyti ir augti. Lietuvoje atlyginimai sparčiai kyla, bet mes negalime taip sparčiai kelti savo gaminių kainų. Vadinasi, turime greičiau gaminti. Tad investicijos į robotiką, kompiuterizaciją, kitus pokyčius mums padeda didinti efektyvumą ir kelti atlyginimus.“

Naujo modelio šaldytuvas ir kiti planai

Paprašytas pasidalyti ateities planais, M. Jonuškis užsiminė, kad šiuo metu įmonė gamina daug sudėtingų gaminių, taip pat planuoja plėsti eksportą:

„Esame sukūrę naujo modelio šaldytuvą, neseniai sukūrėme virimo, kepimo įrangą. Galima sakyti, kad plečiame sudėtingų gaminių gamą. Taip pat plėsime savo eksporto rinkas. Ir toliau skaitmenizuosimės, nes norime būti labai efektyvi gamykla, kuri yra pajėgi konkuruoti visame pasaulyje ir garsinti Lietuvos vardą.“

Kokius reikalavimus turi atitikti įmonė

Kalbėdama apie įmonei skirtą finansavimą, Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė teigė, kad prioritetas buvo teikiamas toms įmonėms, kurios siekė kuo labiau padidinti įmonės darbo našumą ir skaitmenizuoti gamybinius procesus: „Novameta“ vykstant projektui numatė įsigyti ir vėliau įsigijo skaitmeninę gamybos įrangą, kuri stipriai prisidėjo prie įmonės darbo našumo didinimo, todėl jai ir buvo skirtas finansavimas. Džiugina, kad ES finansavimas prisidėjo prie įmonės augimo ir plėtros.“

Paklausta, kokius kriterijus turi atitikti įmonė, kad galėtų pretenduoti į paramą ir ją gauti, G. Kuncaitytė sakė, kad į ES investicijas norinti pretenduoti įmonė turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurie gali skirtis priklausomai nuo fondo ar konkrečios programos:

„Kiekviename kvietime yra numatyti bendrieji atrankos kriterijai ir, jei projektų atranka vykdoma konkurso būdu, yra nustatomi papildomi reikalavimai – projektų specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai. Specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai kiekvienam kvietimui yra parengiami individualiai, priklausomai nuo to, koks priemonės tikslas, prioritetinės sritys, į kokias įmones norima investuoti – startuolį, jau patyrusią, užaugusią įmonę ar į tam tikrą sektorių, pavyzdžiui, pramonės įmones.

Tačiau yra keletas bendrų reikalavimų, kurie būna kiekvienoje programoje ir juos reikia atitikti. Galėčiau išskirti, kad tai turi būti veikianti įmonė, tai yra vykdanti veiklą, generuojanti pajamas, turinti darbuotojus, rengianti ir teikianti finansinės atskaitomybės dokumentus, neturinti nusižengimų, sankcijų, pasižyminti finansiniu stabilumu, tai yra nepatirianti sunkumų, galinti prisidėti prie projekto savo lėšomis, nes ES investicijos finansuoja tik dalį projekto, o kita dalis turi būti įmonės. Žinoma, šios lėšos gali būti tiek pačios įmonės, tiek skolintos iš kredito įstaigų ar kitų šaltinių.

Taip pat nepriskiriamos neremtiniems sektoriams, kaip, pavyzdžiui, tabakui, alkoholiui. Tikriausiai apie 80 proc. Inovacijų agentūros administruojamų programų pareiškėjas (įmonė) turi atitikti labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės statusą. Ir, žinoma, turi būti tinkamas dokumentų parengimas. Tai yra esminiai reikalavimai, o toliau jau pagal kiekvieną programą, kvietimą reikalavimai yra individualūs.“

Sumą lemia tam tikri veiksniai

Pasiteiravus, nuo ko priklauso skiriamos paramos dydis, pašnekovė paaiškino, kad galima skirti finansavimo lėšų suma projektui – tiek minimali, tiek maksimali – yra nustatoma projektų finansavimo sąlygų apraše: „Ir sumos gali svyruoti nuo kelių tūkstančių eurų iki keliasdešimt milijonų eurų. Finansavimo suma priklauso nuo to, koks yra priemonės tikslas, remiamos veiklos, kokios išlaidos tinkamos finansuoti, taip pat nuo įmonės dydžio ir šiame periode – net nuo regiono. Pavyzdžiui, jei finansuojamas dalyvavimas parodose, produktų sertifikavimas, siekiant padidinti įmonės eksportą, ar darbuotojų mokymai, standartų, procesų diegimas įmonėse, finansavimo suma gali siekti nuo keliasdešimt tūkstančių eurų iki kelių šimtų tūkstančių eurų.

Bet, jei priemonės tikslas yra mažinti CO2, kurti naujas, tvarias darbo vietas, kur finansuojama įranga, statybos, ar vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, finansavimo suma gali būti nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių ar keliasdešimt milijonų eurų.“

Šaltinis:
https://www.delfi.lt/projektai/inovacijos-versle/lietuviu-imone-viena-didziausiu-europoje-gaminio-kaina-siekia-ir-50-tukst-euru-120112131